nevėšoklis

nẽvėšoklis, -ė smob. (1), nèvešoklis (1) žr. 1 nevėkšlis 1: Nẽvėšoklis vaikas – auga, auga ir neišauga Krtv. Nẽvėšoklis tas anos paršiukas Krš. Nẽvėšoklis katytis visas bjaurinas išlindo iš kamino Tl. Nẽvešoklis medis Krtv. Metų jis jau turi, tik toks nèvešoklis, mažiukas Škn.